Sportas

Vienas iš geriausių būdų garsinti Lietuvos vardą pasaulyje – sėkmingas mūsų šalies sportininkų dalyvavimas svarbiausiose tarptautinėse varžybose. Tačiau norint sėkmingai atstovauti savo šaliai bei tuo pačiu garsinti jos vardą, reikia sportininkams sudaryti geras sąlygas treniruotis. Didelio meistriškumo sportininkų rengimas sunkiai įmanomas tiek be geros kvalifikacijos specialistų, tiek ir be šiuolaikinius reikalavimus atitinkančiu sporto bazių. Šiam klausimui ES yra pasirengus padėti. Tai lėšos iš ES struktūrinių fondų.

Struktūrinių fondų veikimo mechanizmas Lietuvoje buvo“paleistas” 2004 m. viduryje. Visos Struktūrinių fondų lėšos, dėl kurių suderėjo Lietuva, apima 2004 – 2006 m. laikotarpį. Naujas Struktūrinių fondų programavimo periodas Europos Sąjungoje apims 2007 – 2013 m. laikotarpį. Struktūriniai fondai yra Europos Sąjungos regioninės politikos įgyvendinimo instrumentai. ES regioninė politika siekia nuosekliai mažinti regionų socialinius ir ekonominius skirtumus ir skatinti tolygią visos ES raidą. ES viduje yra didelių ekonominių ir kultūrinių skirtumų. Tačiau atskiri regionai dėl įvairių priežasčių vystosi netolygiai., pvz., skiriasi pajamos arba kyla nevienodi sunkumai dėl nedarbo. Dėl šių nelygybių iškyla visų Europos Sąjungos šalių vienybės ir solidarumo problema. Siekiant spręsti šias problemas ir buvo sukurti Struktūriniai fondai, kurių veiklą papildo vadinamosios Bendrijos iniciatyvos.

Struktūrinių fondų paskirtis – koreguoti regioninius netolygumus, darant poveikį juos lemiantiems ekonominiams ir socialiniams faktoriams; kitaip tariant – padėti neturtingiems regionams vystytis ir kelti gyventojų gyvenimo lygį, siekiant ekonominės ir socialinės Europos Sąjungos sanglaudos. Struktūrinių fondų veikla programuojama kelerių metų laikotarpiui.

Rengiantiems ar ketinantiems rengti projektus Struktūrinių fondų paramai gauti, visų pirma reikia:

1. nustatyti loginę grandinę pagal Bendrąjį programavimo dokumentą: prioritetas – priemonė – veikla. Bendrasis programavimo dokumentas – tai bendras šaliai skiriamų ES investicijų planavimo dokumentas, nustatantis atitinkamą plėtros strategiją, pateikiantis prioritetų bei uždavinių aprašymą bei preliminarų finansinį planą.
2. aiškiai įsivaizduoti projekto rezultatus – išmatuojamus kiekybiškai. Projekto vykdytojas jau paraiškoje privalo nurodyti, kokių specifinių ir išmatuojamų rodiklių jis pasieks kiekviename projekto įgyvendinimo etape Remiantis būtent šių rodiklių įvykdymo laipsniu, matuojamas ir vertinamas viso projekto sėkmingumas.
3. turėti  dalinį finansavimą, ir ieškoti strateginių partnerių, t.y., atitikti nacionalinio, regioninio, savivaldybės ar seniūnijos lygmens plėtros strategijas.

Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, kuriama struktūrinių fondų valdymo sistema, kurią sudaro tokios svarbiausios institucijos:

1. Vadovaujančioji institucija – LR Finansų ministerija, atsako už tinkamą ir veiksmingą Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo paramos valdymą.
2. Mokėjimo institucija – atsakinga už mokėjimų tarp Lietuvos Respublikos ir Europos Bendrijų Komisijos tvarkymą.
3. Tarpinės institucijos (ministerijos) numato konkrečias investavimo kryptis pagal BPD priemones, siūlo BPD ar jo priedo pakeitimus, vertina valdymo ir kontrolės sistemos veikimą, dalyvauja projektų atrankoje, deklaruoja informaciją apie projektų išlaidas.

Struktūrinių fondų paramos atveju galioja principas, kad Europos lėšos seka paskui nacionalines arba privačias lėšas – t.y., Europos lėšos skiriamos kaip papildomos lėšos prie jau esančių lietuviškų lėšų. Todėl svarstomi tik tokie projektai, kurie turi dalį, reikalingą projektui įgyvendinti. Atrinktas projektas paramą gauna kompensavimo principu, t.y., iš pradžių turi būti padarytos išlaidos, ir tik po to, atsiskaičius bei atlikus kontrolines procedūras, jos kompensuojamos.Viešojo sektoriaus projektų, atveju ES parama gali siekti iki 80% nuo visų finansuotinų projekto kaštų.

Remiantis Lietuvos 2004 – 2006 metų Bendrojo programavimo dokumento nuostatomis egzistuoja kelios galimybės gauti lėšų sporto bazėms modernizuoti ir jas pritaikyti didelio meistriškumo sportininkams  rengti:

1.     “Socialinės ir ekonominės ūkio infrastruktūros plėtra 5 priemone – Darbo rinkos, švietimo, profesinio mokymo, mokslo ir studijų institucijų bei socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra. Ši veikla apima visų mokymo grandžių įstaigų renovaciją, šiuolaikiškos ir kokybiškos mokymosi aplinkos visoje švietimo ir mokymo sistemoje formavimą.

2.     “Žmogiškųjų išteklių plėtra” 3 priemone – Socialinės atskirties prevencija ir socialinė integracija. Šioje priemonėje yra dvi galimybės – tai sporto bazių pritaikymas socialinės rizikos grupių narių ir neįgaliųjų integracijai I visuomenę.

3.    “Gamybos sektoriaus plėtra” 4 priemone – Viešoji turizmo infrastruktūra ir paslaugos. Šios priemonės antroji veikla aktyvaus poilsio ir sporto infrastruktūros įrengimas ir modernizavimas. Ši veikla apima prieplaukų, vandens, pėsčiųjų ir kitų trasų, sporto aikštynų, klubų, baseinų, stadionų ir pan.

4.    Energijos tiekimo stabilumo, prieinamumo ir didesnio energetikos efektyvumo užtikrinimas. Šios priemonės remtina veikla yra pastatų apšiltinimo darbai, jų energetinio ūkio rekonstrukcija.

Panaudojus bent dalį šių priemonių Lietuvos sporto bazių materialinė padėtis gali labai pagerėti. Tai leistų pagerinti didelio meistriškumo sportininkų rengimo sąlygas, taip pat skatintų sportuojančių žmonių didėjimą bei galbūt sportinių rezultatų gerėjimą.

Todėl yra be galo svarbu pasinaudoti šiuo šansu, kuri teikia mums ES. Tad vienas iš 2004 – 2006 metu kūno kultūros ir sporto plėtros strategijos tikslų yra plėsti ir renovuoti nacionalines sporto bazes per ES struktūrinius fondus, panaudojant  ES struktūrinių fondų galimybes. Statyti, renovuoti ir modernizuoti prastos kokybės sveikatingumo ir sporto bazes, pritaikyti jas įvairioms sporto paslaugoms gyvenamosiose vietose, poilsio zonose, kurortuose, neįgaliųjų sporto reikmėms, didelio meistriškumo sportininkų rengimui olimpinėms žaidynėms, pasaulio, Europos čempionatams.