Patarimai einantiems į pirtį

Pirtis – tinkamiausia vieta pasirūpinti savo sveikata ir grožiu. Išsikai­tinus oda gerai atmirksta, suminkštėja, ją lengva nušveisti.

Sveiki žmonės gali visada naudotis ir karšta, ir garine pirtimi. Tačiau sergantys kai kuriomis ligomis, ypač po infarkto, sergantys hipertonija eiti į pilti gali tik pasitarę su gydytojais.

Prieš maudymąsi reikia labai gerai išvėdinti pirties patalpas.

Vanojimasis labai naudingas, vanoti reikia visas kūno dalis. Kad neperkaistų galva, ją reikia užsidengti, tam yra net specialių skrybėlių ir kepurių.

Vantos žiemai ruošiamos maždaug per Jonines – tuo metu beržų lapai sukaupia daugiausia vertingų medžiagų ir tvirčiausiai laikosi ant šakelių. Vasarą vantas galima susirišti prieš einant į pirtį, tačiau reikia atminti, jog pačioje vasaros pradžioje lapeliai per daug gležni ir greit nubyra. Vietoje beržinių vantų tinka ąžuolinės. Liaudies medicina teigia, kad ąžuolinės padeda sergant reumatu, stiprina organizmą.

Seniau manyta, kad liepinės vantos suteikia odai skaistumo ir grožio.

Kad pirtyje tvyrotų malonus aromatas, galima pasigaminti įvairių au­galų ekstraktų, pavyzdžiui, ramunėlių ir pan. Yra daugybė augalų, geri­nančių savijautą ir stiprinančių nervų sistemą.

Kaistoje pirtyje nereikia būti ilgiau kaip 3-4 minutes, po to 3-5 min. pasėdėti priepirtyje ar kitur. Vanotuvėje galima būti 2-3 kartus po 8-12 mm.

Karštoje saunoje temperatūra turėtų būti ne aukštesnė kaip 90° – 100 C, panašią temperatūrą naudoja ir suomiai.

Pirtyje būtina palaikyti švarą, nors daugelis mikrobų to­kiame karštyje žūva. Įprastos dezinfekavimo priemonės pirčiai netinka, tačiau galima naudotis paprastu šepečiu ir muilu. Ypač kruopščiai reikia išvalyti pirties grindis ir apatinį plautą, nes ant jų gali įsiveisti naminis grybas. Medines grindų groteles reikia laikyti vertikaliai.

Pirtyje negalima gerti alkoholinių gėrimų.  Pirtys bei jų įranga.