Sportas-verslo objektas

Sportas turi ekonominę reikšmę, kurios vertė Europos Sąjungos šalių bendrąjame vidaus produkte sudaro 3% darbo vietų, kurios per pastaruosius dešimt metų išaugo apie 60%. Europos sporto užimtumo observatorijos duomenimis vidutiniškai kas antras europietis dalyvauja sportinėje veikloje, penktadalis priklauso federacijoms, o dauguma stebi sporto renginius per televiziją.

Išsivysčiusiose rinkos ekonomikos šalyse sportas pripažįstamas kaip svarbus ekonominės veiklos sektorius. Sportas nėra didžiausia, tačiau sparčiausiai auganti laisvalaikio industrijos sudedamoji dalis.  Todėl nenuostabu, jog įmonės į tai reaguoja bei sudarinėja savo marketingines strategijas ryšium su sportu, ypatingai per paramą sportui. Jungtinėse Amerikos Valstijose paramos sportui indėlis lyginant su kitomis laisvalaikio veiklomis yra net 69%.

Sporto rinkos struktūrai realizuoti sportas išskiriamas į dvi gupes – didelio meistriškumo sportą ir masinį sportą. Hierarchinė sporto rinkos struktūra, kurioje santykinai maža didelių pasiekimų sportininkų grupė dalyvauja nacionalinėse ir tarptautinėse varžybose. Didelių pasiekimų sporto verslo analizė nukreipta į rinką, generuojančią dideles lėšas iš rėmėjų, televizijos transliacijų teisių pardavimo ir žiūrovų.

Savanoriškas sektorius sportuojantiems yra labai svarbus, kadangi suteikia nemokamas paslaugas. Tai yra pinigų srautai į masinį sportą, tačiau ne ką mažiau pastebimi pinigų srautai ir iš sporto dalyvių į komercinį sektorių. Jie išleidžia tam tikrą savo šeimos biudžeto dalį pirkdami sporto inventorių, sportinę avalinę, aprangą, aksesuarus. Taip pat sporto dalyviai įneša dalį pajamų į valstybės pajamas mokesčių pavidalu iš su sportu susijusių veiklų. Tuo tarpu į elitinį sportą lėšos suplaukia visai iš kitų šaltinių. Žiūrovas leisdamas pinigus į elitines varžybas, tikisi sulaukti vidinio emocinio pasitenkinimo, televizija savo reitingų padidinimo, valstybė pasaulinio pripažinimo, rėmėjai savo produkto pardavimų skatinimo, prekinio ženklo sustiprinimo ir t.t.

Visa tai rodo, jog sportas jau yra neatsiejama verslo dalis. Jungtinėse Amerikos Valstijose paramos indėlis į sportą yra didžiausias. Galime daryti išvadą, jog sportas yra pelninga veiklos rūšis, todėl neveltui matomas toks didelis paramos atotrūkis tarp sporto ir kitų veiklos rūšių JAV, meno ir įvairių festivalių. Be to, sportas nemažai prisideda prie šalių bendrojo vidaus produkto. Sportą galima išskirti masinį ir elito. Čia ir matoma ryškiausiai, kad sportas tai verslas. Kadangi elitinis sportas yra be galo mėgstamas tiek žiūrovų tarpe tiek pačių sportininkų svajonė būti elite, tai dėl to, visos didžiausios rėmėjų lėšos suplaukia į elito sportą, kadangi laukia kuo didesnio grįžtamojo ryšio, naudos.

Nors sportas tampa ir verslo dalimi, tačiau Lietuvoje dar neskuba verslininkai investuoti į sportą. Norint, kad Lietuvoje sportas taptų žymiai patrauklesnis, reikia tam investicijų. Todėl dabar, kai Lietuva yra tokiame tarpsnyje, kai turime galimybę gauti pagalbą iš šalies, turime omenyje Europos Sąjungos teikiamomis galimybėmis, reikia šiuo šansu naudotis.